atbėdoti — tr. bėdojant atstumti: Šitą bėdą vis atbėdosim, ale kita bėda bus dar didesnė Kp. bėdoti; atbėdoti; išbėdoti; nubėdoti; pabėdoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbėdoti — 1. intr. išsivaduoti iš bėdų: Kad ir daug bėdelių turim, išbėdosim Ds. 2. refl. tr. Pl bėdojant išsipasakoti: Atėjęs jis išsipasakojo, išsibėdojo viską Kp. bėdoti; atbėdoti; išbėdoti; nubėdoti; pabėdoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pabėdoti — intr. pasiskųsti, padejuoti: Pabėdok močiutei, kad sopa galvelę J.Jabl. Abu pabėdosma, padūsausma A.Vien. | refl.: Nebėra kam ir pasiskųsti, kam pasibėdoti rš. bėdoti; atbėdoti; išbėdoti; nubėdoti; pabėdoti … Dictionary of the Lithuanian Language